Kaimynas

Kai visi tiki, kad gyveni tobulą gyvenimą, kaip pasakyti, kad tai melas?

Jauna graži šviesiaplaukė motina dingsta iš savo namų Pietų Bostone, palikusi tik vieną liudininkę — savo keturmetę dukrą — ir vieną įtariamąjį — savo gražuolį paslaptingą vyrą.

Vos tik seržantė detektyvė Didi Voren atvyksta į Džounsų nedidelį jaukų namuką, ją apima nuojauta, kad šios šeimos taip sunkiai kurtas įvaizdis visiškai neatitinka tikrovės.

Laikrodžiai skaičiuoja dingusios moters gyvenimo valandas, žiniasklaida vis labiau nerimsta, ir Didi privalo nuspręsti, ar Džeisonas Džounsas slepia savo kaltę, ar tiesiog bando slėptis. Tačiau pirmiausia ji turi užkirsti kelią potencialiam žudikui priartėti prie kitos aukos — nekalto vaiko, kuris galbūt matė per daug..

„Įtraukianti, kupina netikėtų posūkių, neleidžianti atsitraukti knyga su pribloškiančia pabaiga ir puikiai realizuotu teisingumo pojūčiu“, – rašoma tarptautiniame Amerikos žurnale „Publishers Weekly“, skirtame skirtas leidėjams, bibliotekininkams, literatūros agentams. 

Trumpas ir įtaigus atsiliepimas publikuotas ir „Library Journal“: „Įtaigus Gardner pasakojimas verčia skaitytojus nuolatos spėlioti.“

Lisa Gardner išgarsėjusi detektyviniais trileriais „Žudymo metas“ („The killing hour“) ir „Dar vienas nusikaltimas“ („The next accident“), karjeros pradžioje įkvėpimo sėmėsi iš savo garsaus tėvynainio, Thomas‘o Harris‘o romano „Avinėlių tylėjimas“ („The silence of the lambs“).

„Kiek prisimenu, visada mėgau skaityti, bet dar labiau rašyti. Savo pirmąjį „romaną“ pradėjau rašyti sulaukusi šešerių. Bet tai, ką tuomet rašiau,  sunku pavadinti literatūra. Kai man suėjo aštuoniolika, gimė idėja parašyti romantišką istoriją „Pasivaikščiojimas po vidurnakčio. Tai buvo pasakojimas apie prostitutę, žiauraus nusikaltimo liudininkę, kurią nuo susidorojimo saugojo patrauklus detektyvas. Aišku, kad vėliau tarp jų užsimezgė visiems žinomas ir senas kaip pasaulis jausmas. Žinoma, kol pasiekė leidyklą, romanas buvo perrašytas net keletą kartų. Ir koks buvo mano džiaugsmas, kai vieną dieną už knygą gavau trijų tūkstančių dolerių pašto perlaidą. Pagalvojus, ne tiek ir daug, už trejų metų triūsą. Prisimenu, kad vėliau už tuos pinigus nusipirkau gerą darbinį kompiuterį.“ 

(pagal Alytaus raj. sav. viešosios bibliotekos įrašą)